Форум » Материалы (архив2) » EPITOME PRINCIPUM LITUANIAE A MIGRATIONE ITALORUM P. LIBONE VEL... » Ответить

EPITOME PRINCIPUM LITUANIAE A MIGRATIONE ITALORUM P. LIBONE VEL...

Ibicus: click here

Ответов - 6

Лена М.: Хотя бы минимальный: - что за памятник - источник и т.д. и т.п.

Ibicus: За вычиткой увлекся тонкостями латыни и забыл о комментарии. С вашего позволения, очень краткая аннотация в построчном переводе с литовского: --- Августин Ротунд Краткая история князей Литвы. Приписываемая А.Ротунду "Краткая история князей Литвы" сопровождала латинский перевод Второго Литовского Статута. Перевод Статута в 1576 году по желанию короля Стефана I Батория произвело, должно быть, то же самое лицо, а именно доктор обоих прав, Виленский войт А. Ротунд. Так думать заставляет множество текстовых и смысловых совпадений, связывающих это произведение с другими текстами А.Ротунда (Детали см. в статье А. Йовайшаса "Augustino Rotundo Lietuvos valstybės vizija", напечатанное в этом же издании на стр. 75-115). "Краткую историю князей Литвы" в работе "Studya nad stosunkami narodowościowemi na Litwe przed Unią Lubelską" в 1912 г. опубликовал польский историк Ян Якубовский. В 1921 г. латинский текст "Истории" был перепечатан в литовском переводе упомянутой книги Якубовского <...> Нет точных свидетельств о том, кто был автором перевода<...> Сигитас Нарбутас. ---

Лена М.: Как раз то, что и нужно.


Глюкоза: Что за серия, можно посмотреть на сайте LLTI (это такой литературный институт в Литве): вот адрес. Об авторе написано там же, по этому адресу. Kn. 5: Šešioliktojo amžiaus raštija / LLTI; sudarė A. Samulionis, R. Jurgelėnaitė, D. Kuolys; red. komis.: I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė, D. Pociūtė, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, S. Narbutas (red.). - V.: Pradai, 2000. - 532 p. - Asmenvardžių r-klė / parengė S. Narbutas, p. 497-523. - ISBN 9986-943-58-2. Knygoje aptariama XVI a. lietuvių raštija ir kartu pristatomi reikšmingiausi poleminiai, panegiriniai, istoriografiniai to meto autorių tekstai. Turinys: Pratarmė / D. Kuolys; Visuomenės raidos projekcijos XVI a. LDK raštijoje / D. Kuolys. Poleminiai ir panegiriniai Alberto Goštauto bei jo aplinkos raštai: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto memorialas karalienei Bonai / R. Jasas; Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada, Bonai Sforcai, Lenkijos karalienei, prieš kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį ir prieš Radvilus (1525); Alberto Goštauto argumentai, kodėl teisėjai Lietuvoje neturi būti skiriami taip kaip Lenkijoje (1536); Alberto Goštauto pagyrimas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1529) / R. Jasas; Žygimanto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos ir kitų didžiojo kunigaikščio ir pono bei tėvonio, pagyrimai; LDK Ponų Tarybos laiškas karaliui Žygimantui dėl Lietuvos karalystės atkūrimo (1526). Poleminiai ir istoriografiniai Augustino Rotundo raštai: Augustino Rotundo Lietuvos valstybės vizija; Lenko pasikalbėjimas su Lietuviu (1565); Rozmowa Polaka z Litwinem (1565); Augustinas Rotundas. Laiškas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui (1576); Augustinas Rotundas. Trumpa Lietuvos kunigaikščių istorija; Augustinas Rotundas. Epitome principum Lituaniae a migratione Italorum P. Libone vel, ut Lituanica historia scribit, Palemone duce usque ad Jagellones; Augustinas Rotundas. Sveikinimas Sluckiečiams; A. Rotundo laiškas J. Radvilai (1581) / K. Mikolajevičiūtė; Augustino Rotundo Mieleskio, abiejų teisių daktaro, karališkosios didenybės sekretoriaus ir t.t. laiškas šviesiausiajam ir garbingiausiajam ponui, ponui Jurgiui Radvilai, Olykos kunigaikščiui, Dievo malone Vilniaus vyskupui, kuriuo atsakoma kažkokiam anonimui, peršančiam ereziją minėtam garbingiausiajam ponui (1581); Epistola Augustini Rotundi Mieleski iuris utriusque doctoris Secretarii maiestatis regiae, etc. ad illustrissimum et reverendissimum dominum dominum Georgium Radivilum ducem Olycensem etc. Dei gratia episcopum Vilnensem, qua cuidam anonimo, haeresim eidem reverendissimo persuadenti respondent (1581); Augustinas Rotundas. Apie garbingą Lenkijos karalystės bažnytininkų luomo padėtį (1582); De dignitate ordinis ecclesiastici Regni Poloniae, authore Augustino Rotundo Mieliesio iuris utriusque doctore, praetore Vilnensi, iussu et mandato illiustrissimi ac reverendissimi domini d. archiepiscopi Gnesnensis, etc. (1582); Augustino Rotundo bibliografija / G. Karnuševičius. Įvairenybės: Prokopas Baltramiejavičius. Censura, arba Prokopo Baltramiejevičiaus nuomonė ir pastabos dėl Vilniaus vyskupo nominacijos (1598); Prokopas Baltramiejevičius. Censura albo zdanie uwazenie Prokopa Baltromieiowicza o nominacyey biskupa Wilenskiego (1598); Lietuviai Krokuvoje nuo XVI a. pabaigos iki 1579 m. / W. Urban; Martyno Mažvydo katecketinė veikla / A. Jovaišas; Martyno Mažvydo retorinio teksto kontekstas / R. Koženiauskienė; Renesanso knyga / J. Liškevičienė. Kronika: Senosios literatūros seminaro dienoraštis, 1995 m. lapkritis - 1996 m. spalis: pranešimų ir diskusijų santraukos / parengė M. Vaicekauskas.

Глюкоза: цитатаAb hoc Libone, vel si malis Palemone, tres filios procreatos esse traditur: Borcum, Speram et et Cunam. A Borco, supra flumen Iuram oppidum conditum, ex fluminis et conditoris composito nomine Iurborcum vocari. Speram ob insignem pietatem divinis honoribus cultum, paludi, in quem cineres defuncti iniecti erant, eius nomine appellate religionem indidisse ferunt. Cunam vero fratribus utrisq. superstitem prolatasse, augescente populo, habitationum per deserta sedes, et connubia cum vicinis junxisse А в ЛЖХ это звучит так: цитатаA так Паламон, осЂвши в тых краях, яко ся уже рекло, сплодил трох сынов, Боркуса, Куноса и Спера; тые теды по смерти отца своего Жомойтскую и Корсовскую землю поделили. Боркус, сын старший, взял удЂл свой над Немном. Там, где рЂка Юра до Немна впадает, на устю, заложил замок, которому дал имя Юрборк, зложивши имя рЂки Юри з своим именем Борк, для славы вЂчной. Сын средний Кунос над Немном, где до него Вилия В впадает рЂка, збудовал замок, котрого от своего имени прозвал Кунос; потом той замок Кунос прозвано Ковно, и до сего часу зовут его так. Борк, почавши от Юри рЂки аж до мора Пруского и Курляндского, краинами владЂл. Спера, третий сын, з людом своим удался далей от братов ку всходу слонца и на полудне, перебыл Невяжу, Сервету и Швету рЂки, найшол мЂстце над озером, пущами, рЂками и розлогами вдячное и красное, збудовал замок и мЂсто и назвал его Спера. (Источник цитаты)

Ibicus: К сожаленью, река Юра с Юрбарком (основанной в 1336 году крестоносцами крепостью под названием Georgenburg) ничего общего не имеет, кроме кабинетных и народных этимологий. цитатаA Borco, supra flumen Iuram oppidum conditum, ex fluminis et conditoris composito nomine Iurborcum vocari цитатаТам, где рЂка Юра до Немна впадает, на устю, заложил замок, которому дал имя Юрборк, зложивши имя рЂки Юри з своим именем Борк, для славы вЂчной Общий источник, вероятно, либо сама хроника Быховца, либо ее [возможный неизвестный] прототип: цитатаStarszyi ż syn Bork wczynił horod na rece Jure, y złożeno imia toho kniażaty pospoł z rekoiu, iż imia rece Jura, a kniażaty Bork, y nazwał toy horod Jurbork. http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm



полная версия страницы